Religijos filosofijos įvadas

Religijos filosofijos įvadas

Trukmė: 6 susitikimai (po dvi akademines valandas)
Vieta: Online
Dalyvio įnašas: 45 €

Paskaitų tikslas – supažindinti su pagrindinėmis religijos filosofijos kryptimis, teorijomis ir jų atstovais, pagilinti žinias ir tas žinias susieti su gyvenimu. Paskaitose klausytojai bus supažindinami su pagrindine religijos filosofijos problematika nuo Antikos iki šių dienų, analizuojamos ir interpretuojamos įvairios temos: nuo religijos kritikos ir Dievo buvimo įrodymo teorijų iki blogio klausimo nagrinėjimo ir religinės patirties kaip mistinės patirties reikšmės religiniame gyvenime.

Šis kursas leis studijuojantiems giliau suvokti religijos ir filosofijos santykį, egzistencines problemas, o taip pat įgyti filosofinės analizės įgūdžių.

Paskaitų temos (kurso metu bus pasirinktinai išdėstyta dalis šių temų) :

Religijos filosofijos objekto problema. Religinė patirtis ir ją objektyvuojančios refleksijos: religija ir religijotyrinė refleksija, teologinės refleksijos specifika. Karlo Rahnerio ir Hanso von Baltasaro teologinės koncepcijos. Tomo Mertono refleksijos nepaliestos religinės patirties samprata.
Religijos filosofija kaip religijos kritika. Antikos religinės sąmonės imanentiškumas pasauliui: Kritijo ateizmas, Euhemeras ir euhemerizmas, Lukrecijaus religijos kritika. Religijos kritika kaip kraštutinis filosofinis redukcionizmas religijos atžvilgiu: Liudvigo Feuerbacho antropologinės religijos redukcijos esmė, Karlas Marxas, Sigmuntas Freudas, Friedrichas Nietzche. Thomo Mertono netikėjimo problemos analizė.
Sufilosofinta religija arba sureliginta filosofija. Filosofija apie Dievą: Sokratas kaip religinis filosofas; Plotino mistinės patirties filosofija; Hegelio dialektika kaip religinė filosofija; Soreno Kierkegaardo tikėjimo paradoksas.
Dievo buvimo įrodymai. Aristotelio „nejudančio judintojo“ samprata; Anzelmo Kenterberiečio ontologinis Dievo buvimo įrodymas; 5 kosmologiniai Tomo Akviniečio argumentai; Kanto moralinis Dievo buvimo įrodymas; Paskalio „Memorialo“ esmė; Charles de Foucauld‘o tikėjimo liudijimas.
Teodicėjos klausimai. Blogio klausimas Jobo knygoje; Augustino blogio kaip gėrio stokos koncepcija; Leibnizo teodicėja; šiuolaikinės teodicėjos – blogio kaip realaus fakto išgyvenimas.
Filosofijos ir religijos hermeneutinis santykis. Patristinė egzegezė ieško kriterijų teisingai suprasti Šv. Raštą. Origeno dvasinė hermeneutika; augustiniškoji ženklo hermeneutika; pažodinės ir dvasinės Šventojo Rašto prasmių ryšys Tomo Akviniečio hermeneutikoje. Erazmas Roterdamietis ir hermeneutikos kritinė funkcija. Tikėjimo kaip Šventojo Rašto hermeneutinio kriterijaus iškėlimas Martino Liuterio doktrinoje.
Soreno Kierkegaardo tikėjimo paradoksas: egzistencinės tikėjimo akto hermeneutikos ištakos.
Religijos filosofija kaip patirtis. Schleiermacherio religijos samprata; Rudolfo Otto religijos fenomenologija; Martino Buberio dialogo filosofija; Mokytojas Eckhartas ir mistinė patirtis; Tomo Mertono šiuolaikinio krikščioniškojo gyvenimo ir šventumo samprata. Tarpreliginio dialogo paradigma.

Visiems, kuriems rūpi religinis gyvenimas ir su religija susiję klausimai.

Dr. Bronė Gudaitytė, Vytauto didžiojo universiteto lektorė.

Paskaitų ciklas planuojamas 2022 m. rudens semestre.

Spauskite ant langelio „Gaukite pranešimą“ ir gaukite informaciją apie atidarytą registraciją į būsimas paskaitas patogiai el. paštu.

Susiję ekspertai

Doc. dr. Bronė Gudaitytė

Doc. dr. Bronė Gudaitytė

Vytauto Didžiojo universiteto lektorė, Šv. Ignaco Lojolos kolegijos lektorė
Lietuvių Anglų Rusų
Specializuojuosi suaugusiųjų evangelizacijos ir katechezės bei tarpreliginio dialogo srityse. Skaitau paskaitas tikėjimo ugdymo renginiuose; viešas paskaitas, skirtas tikslinėms grupėms; vedu mokymus dvasinės ekologijos, saviugdos, sielogydos srityse; teikiu asmenines konsultacijas rūpimais gyvenimo ir dvasinio tobulėjimo klausimais.
Žiūrėti profilį
Prenumeruokite naujienas

Prenumeruokite naujienas