Religijos filosofijos įvadas

Religijos filosofijos įvadas

Trukmė: 5 susitikimai (po dvi valandas)
Vieta: Online
Dalyvio įnašas: 48 €

Žmogus nuolat išgyvena ryšį su begalybe, amžinybe, visuma. Įsisąmonintas bei pripažintas šis ryšys yra religija. Religijos puoselėjamas santykis su begalybe nėra vien abstrakti filosofijos sąvoka, o konkreti žmogaus išgyvenama patirtis kaip tikrovė, kaip konkretus faktas, kaip esamybė. Žmogaus reakcija Tikrovės atžvilgiu gali būti dvejopa: tikintieji bando nušviesti savo santykius su Dievu, ieškodami kiek galima gilesnio Dievo supratimo. Taip gimsta teologija – mokslas apie Dievą. Netikintis taip pat mėgina paaiškinti savo netikėjimo motyvus, įrodyti, kad Dievo nėra. Jis tiki, kad Dievo nėra, jis “žino”, kad Dievo nėra. Taigi ir bedievybė sukuria savo “teologiją” – argumentų sistemą, įrodinėjančią Dievo nebuvimą, pateisinančią apsisprendimą netikėti ir mėginančią apskritai Dievo klausimą nuslopinti. Aptarsime Feuerbacho, Markso, Freudo, Nyčės argumentus, taip pat Tomo Mertono iškeltą šiuolaikinio žmogaus netikėjimo problemą.

Prigimtinės teologijos lauką sudaro: 1. Dievo buvimo įrodymai, prieinami prigimtiniam protui. Aptarsime tiek teorinio (Aristotelis, Anzelmas Kenterberietis, Tomas Akvinietis, Rene Descartes), tiek praktinio pobūdžio (I. Kantas, Paskalis, Karolis de Fuko) Dievo buvimo įrodymus nuo Antikos iki Moderniųjų laikų; 2. teodicėjos klausimai, susiję su Dievo pateisinimu, bandant išsiaiškinti blogio kilmę (Jobo istorija ST, Augustino ir
Leibnizo teodicėja). Moderniųjų laikų charakteringiausias filosofijos bruožas: refleksijos perteklius ir tuo pačiu patirties stygius. Tokie mąstytojai kaip Sokratas, Plotinas, S. Kierkegaardas, F. Schleiermacheris, R. Otto, M. Buberis, Mokytojas Eckhartas atsiriboja nuo abstrakcinio mąstymo ir visą dėmesį sutelkia prie patirtinio religinio išgyvenimo. Patirtis iš esmės yra refleksijos priešybė, subjekto/objekto priešybė, distancijos priešybė. Kai vyksta aktualus išgyvenimas, patirtis įima objektą į subjektą ir tuomet ji nėra nei žmogaus dalis nei tų dalių visuma. Išgyvenama patirtis – tai pats buvimas, kurio neįmanoma nusakyti nei sąvoka, nei vaizdiniu. Jo neįmanoma netgi parodyti. Jį galima tik tiesiogiai patirti.

Studentams, mokytojams, parapijų, maldos, katechumenų ir kitoms grupėms bei visiems, besidomintiems krikščioniškuoju mokymu ir saviugda.

Dr. Bronė Gudaitytė, Vytauto didžiojo universiteto lektorė, Šv. Ignaco Lojolos kolegijos lektorė.

Studijų dalykas organizuojamas, kai surenkama išankstinė susidomėjusių dalyvių grupė.

Spauskite langelį „Noriu dalyvauti“ ir gaukite pranešimą el. paštu apie atidarytą registraciją.

Išankstinė registracija neįpareigoja Jūsų dalyvauti, tačiau prašome registruotis atsakingai.

Dėmesio: turinčius nemokamo dalyvavimo teisę prašome į išankstinę grupę nesiregistruoti.

Įrašai siunčiami tik užsiėmime nedalyvavusiems dalyviams.

Įrašų politiką savo dėstomiems dalykams nustato patys lektoriai.

Prenumeruokite naujienas

Prenumeruokite naujienas