Respublikinis moksleivių esė konkursas: dalyvių ir organizatorių įspūdžiai

2021 – 2022 mokslo metais Katalikų teologijos fakultetas drauge su projekto partnere matematike dr. Rasa Giniūnaite organizavo Respublikinį moksleivių esė konkursą “Religija ir mokslas: ar jie suderinami?”. Į konkurso finalą buvo atrinkta 16 darbų. Trijų pirmųjų vietų nugalėtojos laimėjo išskirtinį prizą – pažintinę kelionę į Oksfordo universitetą. Dar trys finalistai buvo apdovanoti specialiais VDU įsteigtais prizais – galimybe universitete mokytis pasirinktą užsienio kalbą. Konkurso įspūdžiais dalijasi organizatoriai bei prizinių vietų laimėtojos.

Kokia nuotaika aplankė laimėjus prizinę vietą? Ar tikėjotės?

Guoda Mėčiūtė (III vietos nugalėtoja, Všį “Pranciškonų gimnazija”, mentorius – Ignas Kriaučiūnas): Tą akimirką, kai skelbdamas trečios vietos laimėtoją gerb. dekanas B. Ulevičius ištarė mano vardą, buvau apstulbusi. Nesitikėjau. Galbūt čia kalta šiek tiek perfekcionistiška mano prigimtis. Tiesa, dar tą pačią minutę, kai nutariau dalyvauti konkurse, daviau sau pažadą įdėti kuo daugiau pastangų, kad parengčiau kuo geresnę esė. To ir stengiausi laikytis. Džiugu, kad „mokslo ir religijos“ vaisiai užderėjo tokie saldūs, tačiau ir šaknys nebuvo karčios – suteikė ne ką mažesnį, o tikriausiai ir dar didesnį džiaugsmą. Dirbdama su mentoriumi, rašydama esė, rengdama jos pristatymą finaliniam etapui suvokiau, jog galutinis rezultatas tikrai nėra pats svarbiausias. Ta kelionė, kurią įveikiau šio konkurso metu, nuostabiai keitė mano vidinį pasaulį.

Gabija Krunkauskaitė (II vietos nugalėtoja, Vilkaviškio “Aušros” gimnazija, mentorius – dr. Gabriel Gallardo): Įspūdžiai laimėjus – ypatingi! Iš tiesų neturėjau jokių išankstinių nuostatų dėl finalo, važiavau žinodama, kad turiu padaryti viską, kas įmanoma ir kiek leidžia mano jėgos. Po pristatymo jau turėjau mažą viltį, jog galiu laimėti kurią nors prizinę vietą, nes pristatymas praėjo sklandžiai, be papildomo streso.

Įspūdžiai patys geriausi! Vis dar sunku patikėti, kad pavyko ir visas darbas atsipirko su kaupu. Nuoširdžiai nesitikėjau. Visi konkurso dalyviai buvo labai stiprūs.

Kokie įspūdžiai apie patį konkursą? Kas labiausiai patiko ir kodėl nusprendėte jame dalyvauti?

Simona Pusvaškytė (VDU prizo laimėtoja, Kauno Maironio universitetinė gimnazija, mentorius – dokt. Modestas Matusevičius): Būtent šis konkursas man parodė, kad mokslas yra atviras visiems. Ir mes kiekvienas į šią sritį galime pažvelgti kiek kitaip. Viena iš įsimintiniausių patirčių buvo bendravimas su mentoriumi ir būtent jo perduotos žinios. Tai buvo puiki proga laisvą laiką skirti kažko naujo patyrinėjimui, o tai privedė prie netikėtų ir smagių atradimų bei geresnio savęs pažinimo.

Gabija: Neretai susimąstydavau, kaip religija ir mokslas, iš pirmo žvilgsnio galbūt nesuderinami dalykai, veikia mano pačios gyvenime. Konkursas pasirodė kaip puiki galimybė iš naujo peržvelgti mano turimas žinias, rasti spragų, jas ištaisyti, perskaityti įdomios literatūros bei apibendrinti viską, ką iki šiol žinojau apie mokslo ir religijos santykį. Pats konkursas maloniai nustebino savo jaukumu, ko nebuvau mačiusi jokiame panašaus formato renginyje. Pradžiugino ir išvysti seniai matyti veidai.

Austėja: Konkurso atmosfera buvo labai gera, saugi. Nors, žinoma, buvo nemažai jaudulio, tačiau organizatoriai, komisijos nariai, kiti dalyviai buvo labai supratingi, palaikantys. Labai patiko bendra nuotaika ir viešojo kalbėjimo patirtis – iki šio konkurso dar niekada nebuvo tekę tokia forma gintis savo darbo. Tad džiaugiuosi, kad turėjau galimybę dalyvauti. Už paskatinimą dėkoju savo mokyklos tikybos mokytojui E. Šidlauskui.

Guoda: Mokausi katalikiškoje gimnazijoje, tad mokslo ir religijos santykio tema man tikrai nėra svetima. Prisimenu, kaip savaitę prieš konkurso paskelbimą per geografijos pamoką kalbėjome apie įvairias pasaulio sukūrimo teorijas. Šią temą dar ilgai gvildenau mintyse. Taigi, norėdama darsyk nerti į apmąstymus – tik šįsyk apie biologijos ir religijos koreliaciją, nedvejodama užsiregistravau. Kadangi domiuosi biologija (mokausi neakivaizdinėje mokykloje, dalyvauju olimpiadose), mentorių išsirinkti nebuvo sunku. Labai džiaugiuosi, kad gerb. Ignas Kriaučiūnas sutiko man pagelbėti. Pokalbiai su juo įkvėpė lavinti savo dvasinį ir protinį pasaulį. Be to, mentorius pamokė naudotis citavimo programa ,,Zotero“. Šį gebėjimą jau pritaikiau rengdama ir metinį projektinį darbą. 

Labai džiaugiuosi ir tuo, ką patyriau per konkurso finalinio etapo renginį. Iki tol turėjusi didžiulę scenos baimę, tądien buvau stebėtinai rami. Dievo ženklas. O ir nebuvo priežasties nerimauti. Apginti darbą tomis temomis, kuriomis nuoširdžiai domiuosi, buvo nesudėtinga. Keista, tačiau patiko ir į komisijos klausimus atsakinėti. Jiems pasibaigus net nesinorėjo palikti tribūnos. Labai džiaugiausi, kad šalia buvo ir labai palaikė mentorius. Žinoma, ir kiti renginio dalyviai buvo labai draugiški. 

Nežinau, kokių staigmenų likimas man yra parengęs, tačiau iki šiol jau dalyvavau daugybėje įvairiausių olimpiadų ir konkursų. Galiu paliudyti, jog šis buvo pats įsimintiniausias. Visas konkursas ir finalinis renginys buvo iki mažiausių smulkmenų apgalvotas, tad įspūdžiai tokie, kad nuostabesnių ir būti negali. Kartais net ašaros tvenkiasi pagalvojus, kad visa ši pasaka prabėgo taip greit. Niekada nepamiršiu.

Kokių turite ateities planų, svajonių?

Gabija: Ypatingų planų neturiu, tačiau vieni svarbesnių ir širdžiai mielų yra moksleivių ateitininkų įžodžio davimas bei savanorystė srityje, su kuria sieju savo ateitį. Svajonė – artėjančią vasarą kuo daugiau laiko būti gamtoje ir iš naujo atrasti lietuviškos gamtos grožį.

Austėja: Ateities planų ir svajonių nemažai, tačiau jie nesuplanuoti tiksliai, noriu palikti vietos ir spontaniškumui. Baigusi mokyklą norėčiau studijuoti ir savanoriauti užsienyje, pažinti kitas kultūras, pasaulio žmones. Taip pat norėčiau savarankiškai ar su draugais pakeliauti po Lietuvą ir po visą pasaulį… Svajonių labai daug – didelių ir mažų. Įdomu pamatyti, kur gyvenimas nuves.

Simona: Ateitis yra gana miglotas ir nenuspėjamas reikalas. Žinoma, planuoju baigti mokyklą, o po to pasirinkti būtent tas studijas, kurios labiausiai leis pažinti pasaulį ir panaudoti savo sugebėjimus bei talentus.

Guoda: Savo ateitį, žinoma, norėčiau sieti su biologija. Galbūt molekulinė biologija ar biotechnologija, galbūt medicina ar dar kas panašaus. Žinoma, daug kas priklausys nuo egzaminų rezultatų. Norėčiau įgyti specialybę, leisiančią nors menka kruopelyte keisti pasaulio ateitį į gera. Tikiuosi, kad gebėjimas į tikėjimą žvelgti per mokslą, o į mokslą – per tikėjimą manęs neapleis ir padės priimti geriausius sprendimus gyvenimo kelyje. 

Modestai, buvai populiariausias konkurso mentorius – tavo mentorystę pasirinko net 5 moksleiviai. Kaip sekėsi būti mentoriumi ir kokių įkvėpimų pats gavai?

Modestas Matusevičius (Kembridžo universiteto medicinos mokslų doktorantas, konkurso bendradarbis ir mentorius): Sekėsi tikrai neblogai. Su dviems moksleivėmis dirbau nuosekliai nuo pradžios iki pabaigos. Žinoma, įdomiausia ir buvo dirbti su tais moksleviais, su kuriais dirbau nuosekliai ir mačiau jų darbo vystymąsi ir pažangą. Mokyklą baigiau prieš daugiau nei ketverius metus, tad man įdomu pamatyti, kokie jaunuoliai dabar mokosi mokyklose ir ar jiems taip pat iškyla tokie patys klausimai. Džiugu dirbti su motyvuotais ir smalsiais žmonėmis, diskutuoti ir dalintis savo paties sukaupta patirtimi. Tie dalykai, kurie man atrodo savaime suprantami, daugumai žmonių yra atradimai. Darbas su smalsiais ir motyvuotais moksleiviais įkvepia!

Nemažai moksleivių rinkosi darbus rašyti biotechnologijų, tiksliųjų mokslų pasaulėvaizdžio ir religijos suderinamumo klausimais. Tu pats studijuoji gamtos mokslų doktorantūroje ir esi tikintis žmogus. Ką tau pačiam sako toks aktyvus jaunų žmonių domėjimasis šiais klausimais? Ar yra vilties, jog netolimoje ateityje religijos ir mokslo suderinamumo priešpriešos bus įveiktos?

Modestas: Nieko keisto, jog moksleiviams kyla tokie klausimai, man (ir ne tik man) pačiam tokio amžiaus tokie patys klausimai buvo aktualūs. Bet kuris žmogus, kuris sąmoningai praktikuoja tikėjimą ir to neslepia, šiais laikais iš aplinkinių susilaukia klausimų, kaip gali tikėti Dievu ir domėtis mokslo pasiekimais vienu metu – visgi viešai vyraujanti nuomonė ir diskursas yra tokie, kad šie du dalykai yra nesuderinami ir Dievu gali tikėti tik prietaringi ir neracionalūs žmonės. Tad žmonėms belieka arba pasiduoti bandos jausmui ir nustoti praktikuoti religiją, arba ieškoti klausimų, domėtis, klausti, skaityti. Būtent pastarieji žmonės ir dalyvavo mūsų konkurse. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl prisidėjau prie šio projekto, buvo ta, jog noriu jaunus žmones skatinti kalbėti ir mąstyti šiomis temomis, nepriimti viešo diskurso kaip savaime suprantamo. Savo viltis į ateities perspektyvas galiu sudėti į šią fiziko Nobelio premijos laureato Vernerio Heisenbergo citatą: „Pirmas gurkšnis iš gamtos mokslų stiklinės pavers tave ateistu, bet taurės dugne tavęs laukia Dievas.“ 

Rasa, grįžusi po studijų į Lietuvą stačia galva pasinėrei į mokslinius ir visuomeninius projektus, tarp kurių – ir šis konkursas. Koks įspūdis po (sąlyginai) ramaus studentiško gyvenimo?

Dr. Rasa Giniūnaitė (VU dėstytoja, matematikė, konkurso iniciatorė ir organizatorė): Turiu paminėti, kad bendrai gyvenimas dabar ramesnis nei studijų laikais (šypsosi). Labai džiaugiuosi galėdama ne tik vystyti savo mokslinę veiklą, dėstyti, bet ir prisidėti prie šio visuomeninio projekto: važiuoti į mokyklas diskutuoti mokslo ir religijos temomis, organizuoti šios temos esė konkursą moksleiviams. Diskusijos mokslo ir religijos tema man pačiai yra labai įdomios ir svarbios, todėl džiaugiuosi galėdama jas tęsti ir grįžusi į Lietuvą. Man labai įdomu, kokios yra moksleivių mintys ir įžvalgos šiomis temomis ir kaip jų karta sugeba argumentuoti savo požiūrį. Tikiuosi, jog kartu su projekto bendradarbiais kolegomis mes padedame moksleiviams ne tik įsigilinti ir atsakyti į jiems rūpimus klausimus mokslo ir religijos tema, bet ir atverti kelius naujoms paieškoms bei norui atvirai diskutuoti su įvairiai mąstančiais žmonėmis.

Tavo parengtas projektas “Can our scientific worldview be compatible with religious faith?” atvėrė kelią pažinčiai ir glaudžiai bendradarbystei su Katalikų teologijos fakultetu. Kokios tavo nuotaikos po konkurso ir kas tau pačiai labiausiai paliko įspūdį?

Rasa: Labai džiaugiuosi, kad projekto metu bendradarbiavome su Katalikų teologijos fakultetu ir mentoriais iš įvairių institucijų. Esu labai dėkinga, kad grįžusi į Lietuvą ir pradėdama vystyti šį projektą Lietuvoje susilaukiau tokio didelio palaikymo ir pagalbos. Manau, kad konkursas praėjo sėkmingai, buvo smagu matyti puikiai pasiruošusius moksleivius, jų palaikymo komandas ir, svarbiausia, išgirsti ir sudalyvauti įdomiose diskusijose mokslo ir religijos tema. Moksleivių gebėjimas puikiai apginti savo darbus man tikrai paliko labai gerą įspūdį.

VDU Katalikų teologijos fakulteto dekano doc. dr. Beno Ulevičiaus komentaras: Konkursą organizuojame jau daug metų – nuo 2010-ųjų. Gerai prisimenu pirmuosius konkursus. Pati idėja Lietuvoje buvo gana nauja, mus vedė didelis entuziazmas. Fakultetas jau iki tol įvairiais būdais bendravo su mokyklomis, vykdavome skaityti paskaitas moksleiviams. Visur sutikdavome gabių moksleivių, tad savaime norėjosi pakviesti juos į fakultetą, išgirsti, kas jiems svarbu, praturtėti jų įžvalgomis, o tuo pačiu praturtinti ir juos. Toks ir buvo pagrindinis šių konkursų tikslas – sukurti erdvę, kur galėtume bendrauti, leistume moksleiviams patirti universiteto kvėpavimą, ugdyti minties ir diskusijų kokybę.

Nemažai metų tai puikiai pavyko. Vis dėlto, dešimt metų – ilgas laiko tarpas. Tad tikrai labai džiaugiuosi šiais metais gerokai atnaujinta konkurso idėja. Naujų vėjų įnešė bendradarbiavimas su Vilniaus Universiteto daktare matematike Rasa Giniūnaite. Svarbi naujiena konkurse tapo moksleivių mentoriai – įvairių mokslo ir veiklos sričių ekspertai. Pasiūlyti ir nauji vertingi prizai nugalėtojams – pažintinė kelionė į Oksfordo universitetą bei galimybė nemokamai studijuoti bet kurią iš 26 užsienio kalbų, dėstomų Vytauto Didžiojo universitete. Visa tai lėmė, jog konkursas šoktelėjo į naują kokybę. Sulaukėme gerokai daugiau įdomesnių ir akademiškai stiprių darbų, klausant moksleivių pristatymų neprailgo nei viena minutė. Viliuosi, kad šią tradiciją sėkmingai tęsime ir toliau.

Susiję ekspertai

Doc. dr. Benas Ulevičius

Doc. dr. Benas Ulevičius

Katalikų teologijos fakulteto Vytauto Didžiojo universitete dekanas, Religijos studijų katedros docentas
Lietuvių Anglų Rusų
Esu nuolatinis diakonas, teologas, Katalikų teologijos fakulteto dekanas ir dėstytojas, teologinių knygų ir straipsnių bei radijo laidų autorius. Savo mokymuose ir paskaitose atskleidžiu krikščionybės pasaulėžiūros pagrindus.
Žiūrėti profilį
Dr. Rasa Giniūnaitė

Dr. Rasa Giniūnaitė

VU dėstytoja, KTU mokslo darbuotoja, VDU Katalikų teologijos fakulteto bendradarbė
Prancūzų Lietuvių Anglų
Domiuosi, kaip religinis tikėjimas gali būti susietas su mokslu. Esu dalyvavusi ir organziavusi įvarias šios tematikos diskusijas bei platesnius renginius Oksfordo universitete. Nuo 2021 metų vedu seminarus šia tema Lietuvos mokyklose.
Žiūrėti profilį
Prenumeruokite naujienas

Prenumeruokite naujienas